DEMONAI
Vienos iš galingiausių bei klastingiausių būtybių, kada nors vaikščiojusių žeme. Taipogi, viena iš seniausių. Puikiai moka visus apsukti aplink savo mažąjį piršteli, beveik kiekvienas senesnis demonas sugeba įsiskverbti priešams į mintis, atsiminimus ir juos pakeisti. Pasitelkiant į pagalbą jų kraują, galima vampyra pasiųsti ligon arba miriop. Kuo jo daugiau kraujasiurbys gauna į savo kūną - tuo blogiau jam gali baigtis.
Jie patys turi du pavidalus:
• žmogiškąjį, t.y. tokį, kokį sugeba užvaldyti. Jį gali nuolatos keisti.
• demoniškąjį, kuris gali pasirodyti bet kada, kada jis nori. Taip pat, gali atsirasti ir atskiros detalės, kaip - ragai, nagai ar pan.
Maitintis gali daug kuo - dėl smagumo ar pagaulės įspūdžio žmonių maistu, krauju ar kitų būtybių organais.
Demonų nužudyti NEĮMANOMA. Galima nebent juos užmigdyti arba įkalinti ilgam laikui, kol bus atgaivinti nieko neišmanančių padarų.
Jų buvimą netoliese iškart pajaučia fėjos, haremai bei raganos.
VAMPYRAI
Nuo žilos senovės žinomos būtybės, kurios egzistuoja gerdamos žmonių arba gyvūnų kraują, dažnai turinčios antgamtiškų galių, ypatingiau funkcionuojantį kūną ir sugebėjimą persikūnyti į gyvūnus (šikšnosparnius). Nors iš pradžių jie bijojo saulės šviesos, bėgant metams, sugebėjo papirkti raganų, kurios suteikė jiems galimybę vaikščioti dieną be jokių rūpesčių.
Ypatybės:
• Pasižymintys itin didele fizine jėga, greičiu.
• Be kraujo gali išgyventi maždaug 3 dienas, po kurių vampyrui darosi vis sunkiau ir sunkiau.
• Prisibijo demonų dėl pastarųjų kraujo poveikio jiems.
• Puikiai sugeba įsimaišyti į minią, jų energiją itin sunku pajusti.
• Žmogų paversti tokia būtybe reikia tik jam sugirdyti vampyro kraujo. Todėl, per itin trumpą laiką jų gali atsirasti labai daug.
• Kai kurie vampyrai dar turi vieną gebėjimą.
ŽMONĖS
Mirtingumu pasižyminčios būtybės, kurios prieš galingąsias mistines būtybes yra bejėgiai. Juos laisvai galima nužudyti, vampyrai minta jų krauju. Žmonės dažnai yra žudomi, nes yra pernelyg silpni, kad galėtų apsiginti.
INCUBIAI/SUCUBĖS
Tai rasė, atsiradusi nežinia iš ko, nors manoma, kad tai yra pusiau demonai pusiau vampyrai, kurie nusprendė energiją semtis iš sekso ar kitų pasitenkinimų. Jie priklauso blogųjų padarų pusei. Šios būtybės neturi jokio demoniško pavidalo, turi tik žmogaus pavidalą, tokį patį, kurį turėjo nuo gimimo. Vieni jais yra jau gimę, nes tėvai buvo tokie kaip jie, kiti tokiais tapo, nes kažkada buvo nužiūrėti demono, o vėliau ragana bandė prieš juos panaudoti bet kokius kerus.
Jie išgyvena tik maitindamiesi seksu, aistra, pasitenkinimu. Buvimas šalia incubių ar sucubių nekenkia niekam išskyrus žmogui, nes jo energija vis silpsta, o jei mylisi su šiuo padaru - pastoviai žmogui yra neišvengiama mirtis, nebent ragana užkerėtų jį, kad tuo būdu padaras jam nekenktų, nors ir savintūsi iš jo energiją.
Šios rasės atstovai mirti gali tiktai jeigu nesimaitina jų būdu, arba jei ragana užkeri sidabrinį durklą kuris būna pamerktas į demono kraują ir vėliau bet kas perdūręs su šiuo durklu incubį ar sucubę, nužudo jį.
• Greitesni, galingesni, protingesni, mažiau emocionalūs nei paprasti žmonės.
• Be sekso (arba aistros, pasitenkinimo ar panašiai) ilgiausiai ištveria keturias dienas, vėliau pradeda silpnėti.
SIRENOS
Tai tobulo grožio moterų grupė, atsiradusi žemėje jau abai seniai. Kadaise vieną sireną buvo užmates senas jūreivis, kurio žodžiais niekas nepatikėjo. Manė jog jis išprotėjo ilgą laiką klajojęs vandenynu. Sirenomis gimstama, o ne tampama pamažu.
Dabar sirenomis tiki tik tie, kurie akis į akį buvo su jomis susidūrę, nes vos jas išvydę vyrai gali padaryti viską, kad tik įtiktų ir gautų sirenos mielą žodį ar bent draugišką šypsnį, bet sirenų nenaudai – yra keli vyrai, kurie sutelkę visas jėgas sugeba atsilaikyti ir nepasiduoda moterų kerams.
• Turi tobulą balsą, kuriuo naudojasi visose srityse. Sirenų dainos turi gilią prasmę. Tai tarsi burtažodžiai, kuriais apžavi TIK vyrus.
• Sirenų išvaizda taip pat labai gera.
• Sirenos yra savanaudės, šaltos, pasipūtusios, užsispyrusios, siekiančios naudos, bejausmės ( nors būna išimčių kai sirenos pamilsta)
• Sirenų tikra meilė būna tik vieną kartą visame jų gyvenime ir ją stengiasi išsaugoti,
• Sirenos sensta lėčiau. Iki 17metų sirenos auga kaip ir normalūs žmonės, bet tarp septynioliktojo ir aštuonioliktojo gimtadienio, kai saulė nusileidžia, jos staiga supranta jog tapo tokios, apie kokias svajoja kiekvienas vyras.
• Sirenos dievina žuvies patiekalus, mėgsta mirkti vandenyje, vaidinti nepasiekiamas, nors taip nėra, dievina vyrų skausmą kai būna atstumti, mėgsta vienatvę.
RAGANOS/RAGANIAI
Tai rasė kuri atsirado su lyg pačios pirmos rasės atsiradimu. Jie ištikro yra kaip parasti žmonės, išvaizda niekuo nesiskiriantys, nėra nei už juos fizine jėga stipresni, nei proto neįgyja daugiau vien dėl to, kad yra paveldėję raganiškų galių. Ragana ar raganium negalima tapti, juo jau gimstama, tai paveldima iš protėvių, senelių ar tėvų. Ne visos kartos šeimoje turi tų galių. Jie įgauna galių tik tada kai jų giminaitis turintis kraujo ryšių su juo būna prie pat mirties. Jeigu miršta, visos galios persiduoda paveldėtojui galių, jei nemiršta, jis būna silpnesnis, bet labai lengvai gali ištreniruoti ir išlavinti galias.
Visų triukų su savo kerais ir viskuo jie išmoka iš kitų raganų, raganių, knygų ar tiesiog patyrę didžiulį emocinį smūgį, jos pačios išsiveržia iš žmogaus ir jam net nereikia galvoti tuo metu apie burtažodį ar kažką, jam tereikia panorėti kažką padaryti.
• Ši rasė yra neutrali, patys pasirenka ar padėti kuriai pusei ar išviso nesikišti į šituos reikalus.
• Stipresni gali pasidaryti tada kai kuo daugiau iš raganės/iaus giminės miršta turinčių galių asmenų.
FĖJOS
Grakšti, maža, daili, bet galinga moteriška būtybė.
Tai būtybės, turinčios žavius, dažniausiai permatomus sparnus, kuriuos gali naudoti kaip skraidymo priemonę. Juos puikiai sugeba paslėpti vien apie tai pagalvojusios, o kai josios panori, tuomet jie ir vėl atsiranda.
Tai mitologinės būtybės, galinčios daryti stebuklus, padėti ar kenkti žmonėms.
• Jų būna tiek gerų, tiek blogų.
• Sparnų išskleidimo procesas fėjoms yra ganėtinai malonus, panašus į lengvą ekstazės jausmą, o kai jie būna matomi, tai joms kelia lengvą ramybės bei jaukumo jausmą. Jų išskleisti sparnai karts nuo karto išleidžia stebuklingų žiedadulkių, kurios labai prie jų vilioja kitas būtybes.
• Labai mėgsta gamtą, todėl jeigu ilgai joje nesilanko, jaučiasi šiek tiek prislėgtos bei nuliūdusios.
• Kiekviena fėja dažniausiai pasižymiu grožiu, kuris iš kart prikausto dėmesį.
• Fėjų gyvenimas naktinis: jos mėgsta gerti, šokti, dainuoti.
• Fėjų muzika pakankamai rafinuota, apdarai dažniausiai žalios spalvos.Turi specialias apeigas, kuriomis pagerbia savo mėgstamiausią gamtos stichiją.
PARANORMALISTAI
Tai kažkokių antgamtinių galių turintys žmonės, kurie iš pirmo žvilgsnio visiškai į tokius ir yra panašūs. Jų išvaizda įprasta, nors kartais jų akių spalva sugeba kisti, jei jie atlieka sudėtingesnius manevrus su savo turimomis galiomis. Bet jų pasąmonė labai stipri, todėl tai dažniausiai ganėtinai aukšto intelekto žmonės, kurie visur įžiūri gilesnes prasmes.
Daugelis paranormalistų savo galias paveldi iš tėvų, ar tolimesnių giminaičių. Bet negali viršyti prosenelių kartos. Kitokio būdo tapti šia būtybe - nėra.
• Dažniausiai tai gėrio rasei priklausantys asmenys, bet visuomet pasitaiko ir išimčių.
• Jų fizinė jėga panaši į paprasto žmogaus, nebent turi tai padidinančią galią.
• Kuo mažiau paranormalistas turi patirties savo galios valdyme, tuo greičiau jis jas naudodamas nusilpsta, gali netekti sąmonės kad ir ilgesniam laikui.
HEROFAI
Tai universali rasė, tarp kurių gretų yra tiek jaunų, tiek senų, tiek moterų, tiek ir vyrų. Herofai atrodo kaip paprasti asmenys, bet taip nė iš tolo nėra. Jų kūnai nors ir neatrodo labai stiprūs, bet vidinė galia juos sustiprina kai to tik prireikia.
Herofai kai tik pajunta norą, ant savo kūno atidangina keistas tatuiruotes, kuriose kaskart rodos vis kitokie padarai. Vieną kart gyvatės, kitą – drugeliai ar kažkas panašaus.
Sutelkę visas jėgas herofai sugeba tatuiruočių gyvius „prikelti“. Jie tiesiog išnyra iš tatuiruočių ir daro viską, ko tik asmuo įsigeidžia: kažką sučiumpa, nužudo, sugriaužia, sudrasko ir kt.
• Herofai nėra labai jausmingi padarai. Jie šaltakraujiški. Mėgsta žudyti, kankinti, skriausti nekaltuosius, bei labai skaudžiai atkeršyti.
• Herofai nemoka lieti ašarų, justi tos tikrosios meilės. Viską paremia malonumais.
• Šie mistiniai padarai VISADA būna blogi. Jie nesiskaito su kitų žmonių norais, o tiesiog elgiasi kaip jiems pašviečia makaulėj.
SIDHIAI
Teigiama, jog šios rasės atstovai kilo iš fėjos bei vampyro sąjungos. Jų atstovai paveldi dažniausiai lygiai tiek pat savybių tiek iš tėvo bei motinos, todėl jie dažniausiai turi keistą ryšį su gamta, žeme, sugeba nujausti artėjančias stichines nelaimes ar būtybes. Bet kartu ir turi keistą potraukį žaliai mėsai ir nors jiems visai nereikia kraujo, jog išgyventų – jiems užtenka paprasto, žmogiškojo maisto, bet jie su malonumu paragauja kraujo bei šiuo gėrimu mėgaujasi. Tiesa, jau mažos kraujo dozės juos veikia kaip koks narkotikas, prie kurio labai lengvai priprantama. Kraujas dažniausiai iš pradžių vartojamas kaip pramoga, noras atsipalaiduoti bei atsiriboti nuo rutinos, bet vėliau ir šiems padarams tampa būtinas, nors be jo jie nemirtų, o tiesiog organizmas pradeda savavališkai jo reikalauti.
• Sidhiai dažnai būna persekiojami įvairių psichikos problemų.
• Jų fizinė jėga yra itin didelį, jie kartais ją panaudoja ir netyčia.
• Linkę depresuoti, nes gėrio ir blogio maišatis viduje juos plėšo pusiau.
• Dažniausiai šios rasės atstovai sunkiai pasirenka barikadų puses.
• Jų kraujas šiek tiek kitokios spalvos – šiek tiek šviesesnio atspalvio raudonos, bet tai retai pastebima.