Kalnų trobelė

...

Neturėdama ką veikti ir savo mintyse paskendusi Andrė susirado šią atokią vietelę tik tam, kad pabūtų su savimi. Be jokių didelių pastangų nulaužusi trobelės durų spyną, įėjo į vidų ir apsižvalgė. Savo skvarbiu žvilgsniu nužurėjo kiekvieną kampelį. Tada džiaugdamasi, jog gavo galimybę pabūti visiškai viena, nuėjo prie nedidelio trobelės langelio ir žvelgdama pro jį, tyliai mąstė.

Jau senai buvo čia apsilankęs, tačiau ši vieta jam keldavo malonius prisiminimus, todėl norėdamas juos vėl prisiminti atėjo čia. Pastebėjęs, kad durų spyna nulaužta, susikaupė, kad galėtų, bet kada panaudot savo galias. Įžengė į vidų, apžiūrėjo kiekvieną trobelės kampelį. Visai netikėdamas tuo ką išvydo, linksmai nusišypsojo, jau ko jau ko, o Andrėjos čia nesitikėjo sutikt. Atsirėmė į sieną ir laukė kol pagaliau ji jį išgirs.